Analizė

Prieš įeidami į rinką, investuotojai bando savo veiksmus pagrįsti įvairiais skaičiavimais bei teorijomis. Egzistuoja du pagrindiniai analizės tipai: fundamentalioji analizė ir techninė. Kai kurie investuotojai remiasi tik viena iš jų, kiti apjungia abi. Tai priklauso tik nuo kiekvieno investuotojo asmeninės strategijos bei požiūrio į rinkas.

Fundamentalioji analizė

Fundamentalioji analizė teigia, jog akcijos kaina turėtų būti lygi jos tikrajai vertei. Savo ruožtu, tikroji vertė priklauso nuo kompanijos turto, finansinės situacijos, pardavimų, ateities perspektyvų, gaminamų produktų ar teikiamų paslaugų, konkurentų, vadovų bei kitų įmonei tiesiogiai įtaką darančių veiksnių. Kitaip sakant, siekiama ne tik prognozuoti galimą kainos kitimą, tačiau bandoma nustatyti jo priežastis. Remiantis fundamentaliosios analizės teorija, bendrovės akcijos kaina gali laikinai nesutapti su tikrąja verte, tačiau ilgainiui turėtų artėti link jos.

Populiariausias ir plačiausiai taikomas fundamentalaus vertinimo metodas yra diskontuotų pinigų srautų analizė (ang. discounted cash flow analysis). Finansų maklerių viešai pateikiamuose vertinimuose nurodyta akcijų kaina dažniausiai gaunama būtent šiuo būdu. Pavyzdžiui, jei teoriškai paskaičiuota akcijos tikroji vertė ženkliai viršija jos realią kainą, daroma prielaida, jog akcija brangs. Tačiau nereikėtų aklai pasitikėti finansų analitikų vertinimais, nes jų prognozės ne visada išsipildo.

Išskiriami keli pagrindiniai informacijos šaltiniai, naudojami fundamentaliajai akcijų analizei. Visų pirma dėmesys kreipiamas į įmonės finansines ataskaitas, kuriose pateikiami ne tik bendrovės balansas, pinigų srautų, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau ir vadovų komentarai apie įmonės veiklą, aprašomi įtaką turintys faktoriai, nurodomi tikėtini rizikos veiksniai.

Kitas informacijos apie įmones šaltinis yra skelbiamos naujienos. Vertybinių popierių biržoje listinguojamoms bendrovėms yra privaloma skelbti apie esminius įvykius bei naujienas. Papildomų naujienų galima rasti atitinkamuose interneto portaluose bei spaudos leidiniuose.

Dar viena galimybė sužinoti daugiau informacijos apie bendrovę yra visuotiniai akcininkų susirinkimai. Nors jo metu oficialiai naujienos neturėtų būti skelbiamos, tačiau kartais atskleidžiami vienokie ar kitokie įmonės ateities planai, kurie gali turėti įtakos ir akcijų kainai.

Svarbu suprasti, jog ne visuomet pozityvi informacija teigiamai paveiks akcijos kainą. Į naujienas derėtų žiūrėti ne tiesmukai, tačiau iš įvairių perspektyvų. Žinoma, įgauti tokiems įgūdžiams reikia laiko, praktikos ir patirties. Kaip kadaise sakė žymus vengrų kilmės investuotojas Andrė Kostolonis: Finansiniai sprendimai priimami, skaitant (informaciją) laikraščiuose tarp eilučių.

Likvidumas

Perkant įmonės akcijas, svarbus kriterijus yra likvidumas, t.y. galimybė jas parduoti nenumušant rinkos kainos. Investuojant į fondus mažo likvidumo grėsmės nėra, nes fondo vienetus galima parduoti bet kada tos dienos kaina. Likvidumui didžiausią įtaką turi tai, kokia dalis įmonės akcijų yra laisvai prekiaujama biržoje. Kuo ši dalis bus didesnė, tuo aktyvesnė prekyba vyks. Geriausi likvidumo rodikliai yra akcijų apyvarta bei sandorių skaičius. Nederėtų pro akis praleisti ir vidutinės sandorio vertės, kuri parodo, ar veikia smulkūs, ar stambesni investuotojai. Jos skaičiavimas visiškai paprastas: apyvartą reikia padalinti iš atitinkamo laikotarpio sandorių skaičiaus.

Kai kurie mažiau patyrę rinkos dalyviai numoja ranka į likvidumą, manydami, jog su maža pinigų suma (kad ir keliais tūkstančiais litų), reikšmingo pokyčio akcijos kainai neįmanoma padaryti. Vis dėlto, nelikvidžios akcijos pasižymi tuo, jog turi didelius tarpus tarp siūlomos ir prašomos kainos (angl. spread), todėl parduoti tokius vertybinius popierius yra kur kas kebliau. Puikus nelikvidžios akcijos pavyzdys yra Gubernija (tikeris GUB1L): nusipirkus šios bendrovės akcijų už rinkos kainą po 1,6 Lt, iškart parduoti pavyktų tik po 1,45 Lt, o tai yra net 9,37% mažiau.

Techninė analizė

Techninė analizė yra paskelbtų istorinių rinkos duomenų naudojimas tam tikro finansinio instrumento analizei bei ateities prognozėms. Rinkos duomenys tai kaina, indekso reikšmė, prekybos apimtis bei techniniai rodikliai, dar kitaip vadinami indikatoriais. Techninė analizė teigia, jog rinkose svarbesni yra trumpalaikiai ir psichologiniai veiksniai nei fundamentali situacija. Didelis dėmesys kreipiamas į rinkos elgseną, bandoma numatyti kainos pokyčių ir lygių tendencijas ateityje. Be to, manoma, jog investuotojai naudojasi įvairiais faktoriais, nulemiančiais sprendimą pirkti ar parduoti, tarp jų ir tais, kurie visiškai nesusiję su fundamentaliąja analize, pavyzdžiui, paskalas.

Techninė analizė glaudžiais susijusi su įvairiausių grafikų ir funkcijų analize. Jei kam nors darbas investicijų srityje asocijuojasi su sėdėjimu prieš įvairiausių spalvų grafikų ir skaičių pilnus ekranus, tai technine analize užsiimantis specialistas būtent tai ir daro. Kad būtų lengviau įsivaizduoti, kaip paprasta informacija gali būti pavaizduota sudėtingai, pateikiame AB Apranga kelių mėnesių kainos grafikus: pirmasis yra toks, koks dažniausiai matomas įprastose apžvalgose, o antrasis to paties laikotarpio grafikas, tačiau kainos jame vaizduojamos techninėje analizėje paplitusiu žvakių pavidalu.

Rizika

Rizika yra dar vienas veiksnys, kurį privalu įvertinti prieš įsigyjant vertybinių popierių. Yra įvairių rizikos matavimo būdų bei rodiklių, tačiau labiausiai paplitęs yra standartinis nuokrypis (angl. standard deviation). Šis statistinis rodiklis parodo, kaip stipriai per metus svyravo vertybinio popieriaus vertė palyginus su vidutiniu jo pelningumu. Norint apskaičiuoti kurios nors akcijos standartinį nuokrypį, reikėtų jos istorinius kainos duomenis, kurie pateikiami oficialiuose biržų puslapiuose, apdoroti standartinį nuokrypį galinčia skaičiuoti programa (pvz., Microsoft Excel). Investiciniai fondai paprastai patys pateikia šį rodiklį, tad jų rizikingumą galima įvertinti vien pasižiūrėjus į apžvalgą. Kuo didesnis standartinis nuokrypis, tuo didesnė rizika, tad renkantis iš dviejų panašią grąžą gaunančių investicinių fondų reikėtų pasirinkti tą, kurio standartinis nuokrypis mažesnis.